Kregždė ir vanagas
Kartą gyveno kregždė Emilija. Ji buvo miško
karalienė ir globojo visus paukštelius ir žvėrelius.
Kartą miške prasidėjo baisi epidemija –
visiems paukšteliams ėmė kristi plunksnos, o žvėreliams nusišėrė kailis. Visi
nusilpo ir nebegalėjo paeiti ir paskristi.
Karalienė Emilija labai išsigando, nes
nežinojo kaip padėti. Ir ėmė ji stebėti, kas tą ligą galėjo atnešti ir iš kur.
Ir pamatė ji ant upės kranto išmestą leisgyvį šamą, kuris atplaukė iš Sibiro.
Jam buvo nukritę visi žvynai. Šamas vos kvėpavo ir dejavo:
-Gaila, kad aš ne Sibire, nes ten auga
stebuklinga ugninė žolė. Ji auga prie pat ledynų aukštuose kalnuose.
Ir tada kregždė Emilija nuskrido į Sibirą ir
rado tą ugniažolę, jau nuskynė ją, bet pajuto, kad namo nebeparskris, nes labai
sušalo. Suledėjo jos sparnai, o saulė buvo už debesų ir negalėjo jos
sušildyti. Tada Emilija ėmė verkti:
-Saule saule, būk gera, išgelbėk mane.
Ir saulė jos pasigailėjo – išvaikė debesis,
sušildė mirštančią kregždutę. Dabar jau ji galėjo skristi namo.
Parnešė Emilija ugniažolę ir davė šamui ir
kitiems ligoniams. Ir visi pasveiko. Miško gyventojai džiaugėsi ir nutarė
karalienei atsidėkoti- pasiuvo jai suknelę iš aukso.
Tai pamatęs piktasis vanagas ėmė pavydėti. Jis
irgi norėjo auksinių rūbų, tad nutarė kregždę apgauti. Jis pasakė Emilijai:
-Kitame miške slepiasi nusikaltėlis. Jis nori
tave nužudyti ir tapti mūsų girios karaliumi.
-Tikrai tikrai? – nustebo kregždė.
-Taip, taip.
-Gerai, skrendu. Cyp-cap. Skrendu, aš nieko nebijau.
O miške jokio nusikaltėlio nebuvo – ten atskridusią
kregždę tamsoje užpuolė tas pats vanagas. Prasidėjo muštynės. Vanagas tikėjosi,
kad muštynių metu nukris kregždės auksiniai rūbai ir jis galės juos pagrobti,
bet atsitiko kitaip. Nujausdami nelaimę, karalienei į pagalbą atskrido jos
draugai – visi miško paukščiai. Jie nubaidė vanagą ir išgelbėjo savo sužeistą
karalienę. Bet Emilijos sparnas buvo sulūžęs ir ji nebegalėjo parskristi namo.
Jos draugai ją parnešė ant nugarų.
Vanagas kitą dieną tarė:
-Mūsų karalienė serga, nebegali skristi.
Turime rinkti naują karalių.
Buvo paskelbtos skridimo varžybos – kas jas
laimės, tas ir bus karaliumi.
Kregždė labai nuliūdo, kad negalės dalyvauti
varžybose dėl karaliaus titulo, bet šamas ją paguodė:
Neverk, aš per naktį nuplauksiu į Sibirą ir
atvešiu tau vaistų.
Jis taip ir padarė. Kitą rytą šamas atvežė
stebuklingą Sibiro mėtą, kregždė sulesė ją ir jos sparnas pasveiko. Dabar ji
jau gali dalyvauti varžybose!
Teisėjas paskelbė:
-Dėmesio dėmesio – pirma užduotis. Kuo daugiau
apskrieti ratų. Startas!
Kregždė apskrido 100 ratų, o vanagas tik 20.
Bet atsitiko bėda – pakilo viesulas ir abudu juos nubloškė į medį.
Tada atėjo laumė. Įtempė juos į karietą su
narvu ir nuvežė į kalėjimą. Bet ir vėl išgelbėjo kregždės ištikimieji draugai –
jie paskambino pareigūnams, šie atvyko ir kregždę išvadavo, o vanagą paliko
miesto kalėjime. Kregždė Emilija ir toliau liko karaliauti.
